***

Rodos, taip paprasta statyti gyvenimą.
iš kasdienių rūpesčių,
iš mažyčių džiaugsmo grumstelių,
iš abipusės meilės sulipdyti nepajudinama tvirtovė.
Rodos, taip paprasta gyventi,
kai šalia jauti mylimo žmogaus alsavimą,
kai liūdesio akimirką turi gyvenimo draugo petį, už kurio gali pasislėpti ar išsiverkti skausmo akivaizdoje,
kai girdi savo širdies aidą kito žmogaus širdyje!
Rodos, taip papratsa zengti per gyvenima, susikibus uz ranku –
i bendra ateiti,
i bendra tiksla,
i viena svajone…
Rodos, taip lengva gyventi, zinant tukstanti ir viena zodi, ir visi jie yra – MYLETI…
Bukit laimini ir amzinai mylekit vienas kita!

Skaityti toliau

***

Išmokit kaupti džiaugsmo atsargas – ne aukso,
Kaip medžio lapas saulės spindulius taupykit.
Te jauno akys ašarų nebarsto…
O jei pavargs kuris – to ranka palaikykit,
Stiprybę savo padalinkite per pusę,
Ir džiaugsmo aura sušvytės virš JŪSŲ.

Skaityti toliau

***

Gyvenimas gali tapti našta, tačiau jeigu tą naštą dalinasi bent du žmonės,

tai gali būti ir laimės ženklu. Tad būkite laimingi ir džiaugsmas te neapleidžia Jūsų.

Tebūna namai Jūsų jaukūs ir šviesūs,
Telydi Jus meilė, ramybė, taika,
Viens kito petys prie šalies visada –
Mokėkite būti kartu.

Jei būtų gyvenime kartais sunku –
Nebokit, praeina audra su ledais,
Vėl šypsosi saulė skaisčiais spinduliais.
Tik žodis kartus kartais lieka ilgam –
Neduokit ištrūkti Jūs žodžiui piktam.

Jei vienas suklysta, te draugo ranka
Suranda jo ranką švelniai visada.
Gyvenime kliūtys visai nesvarbu,
Jei tik mokėsite būti kartu

Eikite visą gyvenimą koja kojon,
Juskite vienas kito širdies plakimą,
Meilė kaip ranka šalia.
Gyvenkite taip, kad sunkią gyvenimo valandą
Galėtumet pasakyti vienas ktam:
Ačiū, kad Tu buvai šalia!!!

Skaityti toliau

***

O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.

Skaityti toliau

***

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.

Skaityti toliau