Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai !
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk Mamyte
Laimingi būsim , patikėk !
Vestuviniai sveikinimai
***
Pasukot šiandien jūs į naują kelią, kur pilna džiaugsmo ir liūdesio dienų, bet nieks užtemdyti negali dviejų galingų mylinčių širdžių. Tas kelias ilgas ir į priekį šauks jus. Jūs eisite ilgai, labai ilgai.., o kai bus liūdna nuotaika praskaidrins mažų vaikučių švelnūs ir linksmi balsai. Linkiu, kad niekad neišblėstų jūsų mylinčių širdžių ugnis, kad niekad neužgestų jūsų sukurtas šeimos židinys.
***
Tu taip gerai prisimeni tas dienas:
Tą dieną, kai jis pirmą kartą pajudėjo po širdimi,
Tą dieną, kai jis pirmą kartą pažvelgė tau į akis
Tą dieną, kai jis ištarė – mama.
O paskui tu atsimeni, kai jis žengė, laikydamasis į tavo ranką primuosius žingsnius, kai drauge su juo pravėrei mokyklos duris. Labai gerai prisemeni, mama , jo virpančia rankute parašytą pirmają raidę, o baigus mokyklą – šypseną ir savarankišką “AŠ”.
Tai jo gyvenimas, o tavo, mama, brangiausios ir niekuomet nepamirštamos laimės akimirkos, kurios užpildė tavo dienas.
Ir štai ši diena – Jis pats kuria šeimą. Aš matau tavo ašaras, mama! Bet ko tu liūdi!? Tai laimė, nes juk pati išvedei jį į patį teisiausią kelią…
***
Mielieji, gyvenkite taip, kad visada vienas kitam galėtumėt pasakyti:
Aš myliu gyvenimą, nes jis man davė tave.
Aš myliu gyvenimą, nes visada tu šalia.
Aš myliu tave, nes tu mano gyvenimas.
Būkite laimingi tiek, kad ir nepavydūs pavydėtų.
Bukite laimingi bendrame gyvenimo kelyje
***
Aš myliu tave, bet neversk dažnai kartoti to žodžio, vyras turi mylėti tyliai, be reklamos, be aikčiojimų. Manau motoriai svarbiausiai už viską jausti, kad vyro meilė – kaip tvirta siena, į kurią visada galima tvirtai atsiremti ir nėra jokio pavojaus, kad ji kada nors sugrius.
Edmundas Malūkas “Juodieji želmenys”