***

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,
Kad sielvartą sušildytų, paguostų,
Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy
Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų…

Skaityti toliau

***

Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso, dangus tik žėri amžinai. Tu sušukai esu – mes esam, o aidas atkartojo kaip trumpai. (V.Aistis)

Skaityti toliau

***

Mirtis skausminga ir beskausmė būna,
Gyvenimas be skausmo – niekada.
Ir jeigu toks gyvenimas sugriuvo,
Tai tik likimo, ne žmogaus, klaida.

Skaityti toliau

***

Tokia skaudi ir netikėta ši mirtis.
To sopulio niekam neišmatuoti.
Gyvybės kainą žino tik mamos širdis,
Kuri nemoka imti, o tik duoti.

Skaityti toliau