Medžiotojas pagavo kurapką ir norėjo ją papjauti. Kurapka ėmė maldauti jos nepjauti, žadėti atvesti daug kitų kurapkų medžiotojui. Ir tada medžiotojas atsakė: „Geriau tu dabar mirsi nuo mano rankos, negu išduosi savo gentainius mirčiai.”
Išgerkime už tai, kad išdavikus visada niekintų ne tik draugai, bet ir priešai.
Linksmi tostai
***
Sūnus ketina vesti. -Justai, kada gi pagaliau vesi? – Kai surimtėsiu. – 0 kada surimtėsi? – Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. – Kodėl? – Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. – Suneli, nevesk gražuolės! – pataria motina. – Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. – Verčiau tegul kitiems buna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus. Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko: -Justai, nevesk sausio menesį, – vesk balandį. – Kodėl? – nustebo vaikinas. – Išloši dar tris mėnesius.
Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti.
Nuomonės apie vedybas
Daug merginų taip ir lieka senmergėmis. Kodel taip atsitinka? -Jos ieško idealaus vyro. – 0 koks jų idealas? -Vyrai, kurie sutiktų jas vesti. – Pasakyk, kodėl visos pasakos baigiasi vestuvėmis? – Todėl, kad po vestuvių baigiasi visos pasakos. – Man atrodo, – pasakė viena dama; – kad vedybos – tai miražas dykumoje… Su rūmais, palmėmis, kupranugariais. Pirmiausia išnyksta rūmai, paskui palmės ir galiausiai pasilieki su vienu vieninteliu kupranugariu.
Tad pakelkime taures už nelaimingas moteris, kurios, pasibaigus visoms pasakoms, jodinėja kupranugariais.
***
Pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kaip blogai begyventume, tai bus tik dar viena pamoka. Na, o jeigu gyvename puikiai – privalome neaptingti, neatsipalaiduoti, nes tai taip pat gali trukti ne visada . Už laikinumą !
***
Auksas ar sidabras patys savaime nieko nereiškia. Svarbu, kad meistras turetų auksines rankas.
Tad pakelkime taurę už šitų namų šeimininkų auksines rankas !…