Nors ne per daug saulės – blizga auksinis – šitiek kartų ištvėręs… karštą ir šaltą, juodą ir baltą laimę Jūsų sųgėręs… Laužas prigeso, vėjas nurimo – tik nenubluko žiedas auksinis… dvidešimt penkios žiežirbos spragsi – kelią nueitą mini …
***
Nors ne per daug saulės – blizga auksinis – šitiek kartų ištvėręs… karštą ir šaltą, juodą ir baltą laimę Jūsų sųgėręs… Laužas prigeso, vėjas nurimo – tik nenubluko žiedas auksinis… dvidešimt penkios žiežirbos spragsi – kelią nueitą mini …
***
Jūs esat kartu ir kartu būsit visada.. Jūs būsit kartu, kai balti mirties sparnai išblaškys dienas..taip, Jūs būsit kartu netgi nebylioj Dievo atminty..
Tačiau tegul lieka ir erdvės tarp Jūsų ir tegul ten šoka dangaus vėjai. Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskit pančiais. Pripilkit vienas kitam taures, bet negerkit iš vienos. Atlaužkit vienas kitam duonos, bet nekąskit tos pačios riekės. Atiduokit savo širdis, tik ne vienas kito nuosavybėn, nes tik gyvenimo ranka gali jas valdyti. Ir stovėkit kartu, bet ne per arti vienas kito, nes juk šventos kolonos stovi atskirai, o ąžuolas ir liepa neauga vienas kito šešėlyje…
Tegul namai Jums bus kaip Oazė dykumoje,
Tegul svajonės būtų bendros
Tegul vaikai augtų sveiki ir laimingi,
Tegul nepritrūksta pakurų Jūsų meilės laužui…
***
Pavasaris, ruduo – Jūs visada drauge, Žiema ar vasara – Jūs visada šalia. Ir šventės, ir draugai – Jūs visada kartu, Nelaimės ar vargai, petys petin abu. Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu, Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu. Iš metų į metus gyvenimo keliu Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.
Gyveno dinozaurų šeima.
Kartą vyras žmonelei sako: „mmmm…?”
O žmona sako: „neeaaa…”
Po kiek laiko vyras vėl žmonai: „mmmm…?”
O žmona: „neaaa…”
Dinozauras supykęs sėdėjo porą valandų, žiūrėjo televizorių, pavalgė ir vėl žmonai: „mmmMMM…?!”
O žmona: „NNnnnnneeeeEEEEEEeeeee…”
Taip ir išmirė dinozaurai.
Tad išgerkime už tai, kad neišmirtų ir žmonės!