Negersiu ne todėl, kad grašiai pasibaigę,
ar kad bijau žmonių, kurie girtumą peikia
aš gerdamas vien užsimiršimo tegeidžiu, –
dabar gi Tu širdy, ir vyno nebereikia .
Vestuviniai tostai
***
Naktis. Mėnesiena. Parke ant suoliuko moteris ir vyras. Kita naktis. Vėl ant to paties suoliuko vyras ir moteris, tik jau kita. Trečia naktis. Vėl ant suoliuko tas pats vyras ir dar kita moteris.
Tad išgerkim už vyrų pastovumą.
***
Sūnus ketina vesti. -Justai, kada gi pagaliau vesi? – Kai surimtėsiu. – 0 kada surimtėsi? – Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. – Kodėl? – Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. – Suneli, nevesk gražuolės! – pataria motina. – Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. – Verčiau tegul kitiems buna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus. Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko: -Justai, nevesk sausio menesį, – vesk balandį. – Kodėl? – nustebo vaikinas. – Išloši dar tris mėnesius.
Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti.
Nuomonės apie vedybas
Daug merginų taip ir lieka senmergėmis. Kodel taip atsitinka? -Jos ieško idealaus vyro. – 0 koks jų idealas? -Vyrai, kurie sutiktų jas vesti. – Pasakyk, kodėl visos pasakos baigiasi vestuvėmis? – Todėl, kad po vestuvių baigiasi visos pasakos. – Man atrodo, – pasakė viena dama; – kad vedybos – tai miražas dykumoje… Su rūmais, palmėmis, kupranugariais. Pirmiausia išnyksta rūmai, paskui palmės ir galiausiai pasilieki su vienu vieninteliu kupranugariu.
Tad pakelkime taures už nelaimingas moteris, kurios, pasibaigus visoms pasakoms, jodinėja kupranugariais.
***
Susiginčijo trys bičiuliai, ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė.
Pirmasis pasakė taip:
Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui…
Antrasis tarė šitaip:
Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną…
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje…
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis.
Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui…
Antrasis tarė šitaip:
Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną…
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje…
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis.
Tad pakelkime taurę už meilę!