Žvarbai dažant raudoniu, snaigėms sukant ratus
Upės tėkmei užšąlant, statant ledo tiltus,
Aš namo nepareisiu
Kol atrasi raktus.
Čeža snaigė vėjo šokdinama
Šypsos varveklis saulės tirpinamas
Veide šypsena –
Raktu atrakinama.
Per pusnynus klampius
Per snieguotus kelius.
Aš nepareisiu
Kol atrasi raktus.
Mama,
Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina,
vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina.
Pavasaris – gražiausias metų laikas
Sužydi gėlės, atgyja gamta,
O su pavasariu ateina šventė
Pati gražiausia „Motinos diena”
Norėčiau, mama, Tau visas gėlės pasaulio dovanoti,
Nuskinti saulę iš dangaus,
Norėčiau, vien tik Tau širdim šypsotis,
Nėra šioj žemėj už Tave brangesnio man žmogaus.
Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė…
Tegul nebebus skausmo ašarų,
Te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu;
Lai tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!
Be meilės šioj žemėj neauga žolė. Be meilės numiršta maža skruzdelė. Be kūniškos meilės nebūna vaikų, be jos mums gyventi sunku.