Dar patikėkit gražiu gyvenimu,
Dar patikėkit šviesiom dienom.
Nors jų daugybė nusruveno
Kaip upės srautas tolumon.
Dar reikia ištvermės ir ryžto,
Dar reikia atrast kelių,
Kurie į praeitį negrįžtų,
O vis ieškot šviesių dienų.
Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų,
Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų,
Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai,
Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.
Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena a nei valgęs, a nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. „Ką daryti – ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti”, – vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė. Todėl nebūkim asilais ir pirmiausia išgerkim.