Ne kiekvienas randa žydintį papartį,
Ne visus pasiekia jo šviesa ryški
Jis tik dviems pražysta ir tik vieną kartą
Ir tik dviese gali jį nuraškyt.
Rudenį per lietų, gruodyje per šaltį
Gali jis pražydėti, laimės palinkėti
Bet tik dvejos rankos gali ją iškelti
Ir tik vieną kelią gali dviem nušviesti.
Per pievą, per lauką, per ošiančią girią,
Velykos kaip paukštė giedodama skris,
Ir visa, ir visa kas rudenį mirė,
Vėl augti, žydėti ir džiaugtis atgims!