Ir regėsis nuo metų nuokalnės tos kalvos, kur saulėteky juokėtės, tebetraukia linksmai pasiautėti, paklausyti lakštingalos pusiaunakty…Nepriplaukti dar laukia uostai – vilties dvelksmas plaukus glosto… O reikia, reikia patikėti, kad ir gyvenimo diena gražiausia, ir naktis įspūdingiausia – prieky…Ir prieky – darbas tavo didžiausias, ir ateity dar laukia pats didžiausias džiaugsmas…
***