Gyvenk ne dulkele,
Ne smilga pakelės
Lakštingala ne visą naktį suokia.
Gyvenimo prasmės ir laimės didelės
Pigiai nepažadėk, lengvai neatiduok.
Jei likimas nepasiųs Tau laimės žvaigždės,
Būk pati žvaigžde.
—-
Padovanok šią dieną sau – paklausyk vėjo,
pasigėrėk gėlės žydėjimu, nusišypsok saulei, pamojuok debesiui.
Pajusk, kad šiandien tu esi pati svarbiausia šiame pasaulyje,
kad tu pasauliui esi svarbiausia.
Nes šiandien tavo gimimo diena.
Būk laiminga!
Lyg pavasario upė išsiliejus krante
Tau gyvenimo potvynis plūsta ir plūsta:
Tai jaunystės miražais, tai visatos erdve.
Tai fantazijų skliautais, kur siekių netrūksta.
Ši bekraštė gelmė tarp garbės ir likimo
Traukia Tavąjį laivą nematyto pažint.
Pasirinkti Tau leista tarp laimės kūrimo
Ir galėjimo viską beprasmiai pamint…
Te lemtingosios jėgos niekada neapleis
Ir jaunystės svajonės dabar išsipildo.
Lai su metais į širdį dvasingumas ateis,
O gyvenimo sielą — tiesa lai pagirdo.
Jei keturiasdešimt metų Tu statei Jaunystės uostą —
Tegu likimo vėjai Tavo laivą glosto.
Kaip pavasarį tirpstantis sniegas,
Kaip negrįžtantis aidas dainos…
Taip tos klasėj praleistosios dienos
Nebegrįš, nebegrįš niekados.
Kartais valandos bėga lyg kraujas,
Kartais laša lyg stambūs lašai…
Kartais jų , kad sustotų maldauji,
Kartais jų, kad skubėtų prašai…
Kiek daug gražių pavasarių
prabėgo čia kartu –
O gal ne vieną ašarą
Nuo skruosto šluostei Tu?
Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negrįš prabėgę dienos niekada.
Sveikinu tave su Joninėm, su ilgiausia vasaros diena,
su pirmuoju paparčio žiedu ir su tavo vardo diena!