Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau ((18))-tus metus,-
Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš.
Tai ne vėjo gūsis,-
Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais,
Ir deja tai ne žolės šlamesys,
Nuaidės ir daugiau nebegrįš.
Drauge,
Norėčiau padovanoti Tau lietų.. Tokį vėsų.. Bet dieviškai gaivų.. Bet, dėja aš tik žmogus.. ir tegaliu padovanoti lašą.. Imk jis tavo.. Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas.. Kuriose kasdien matytum galybes gėlių.. Bet aš tik žmogus.. Atleisk.. Taigi įteiksiu tau mažą gėlytę.. kuri nuvys greičiau, nei Tu.. Štai imk ją..