Pavargau. Jau svyra rankos. Ašaros draugauja su rudens lietum.
Kuo tampu aš ? Kur einu ? Kuo pasitikėt galiu?
Ką svajoji – tas esi. Svajos mano – tik ramybės noras.
Dūla mintys, dūžta viltys, žvilgsnis stingsta.
Spurda iščiose gyvybė. Tai vienintelė mano stiprybė.