Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, –
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.
Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ?
Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilė buvo mums karti,
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti…
Kartą maudėsi vienuolis
upėje ,ir išgirdo kažką
šaukiant pagalbos.Būtų bėgęs,bet buvo nuogas.
Kai pašaukė kitą kartą,
vienuolis uždengė savo gėdą skrybėle ir nubėgo.
O ten nuoga pana stovi vandeny ir laikydama karabiną sako:
– Rankas aukštyn!
Vienuolis rankas
pakėlė ir…..įvyko stebuklas:skrybėlė nenukrito!! Taigi,siūlau išgerti už stebuklingą jėgą,kuri išlaikė skrybėlę!