Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada,
Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda.
V.Šekspyras
Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada,
Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda.
V.Šekspyras
Juk aš tiktai nauju rūbu dangstau žodžius, gerai pažįstamus nuo seno:
Tai, ką rašau, rašau aš vienam Tau
Ir vien apie Tave, brangusis mano.
V.Šekspyras
Kai saulė aplanko ir gėlę, ir smilgą,
Kokiom tik jos saulės rasom nesužvilga,
Čia perlais jos sagstos, čia auksu jos minta…
O tau kur atvykus, ar veidas kam švinta ?
P.Vaičiūnas