Juk kūdikio verksmas – gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas – mamos šypsena.
Ir miego naktys netenka reikšmės,
Kai kūdikio lūpos „Mamyte” šnabždės.
eilės mamai
***
Šią džiugią dieną pas Tave skubu
Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais,
Man niekas kitas šiandien nesvarbu,
išskyrus laimę Tavo akyse, Mamyte.
***
Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki
Švelnius žodžius į ausį savo vaikui.
Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi
Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai.
Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki
Ant savo rankų spurdantį mažylį,
Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali
Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.
***
Augink mane, mama.
Medinėje pirkioj…
Augink mane tokią, kad medžiai aplinkui
braškėtų ir linktų. Teisingą auginki.
O jei neužaugsiu, – auginki dar kartą…
***
Prasiau klajūno vėjo parašyti
Tau laišką, kvepiantį laukų gėlėm
Padiktavau žodžius, bet jis pakilo skristi
Mintis visas išbarstęs jis lėkė pakelėm
Tada kreipiaus į debesį padangių
Kad tau nuneštų puokštę spindulių
O jis, neperspejęs, išliejo lietų
Ir vel likau nebaigus sakinių
Tad papraščiausiai paėmiau lapelį
Atvėriau širdį ir šiltas rankas…
’’…Te šnara tau, mamyt, žali berželiai,
Te pušys moja tau šaka
Nelengvas, brangi mama – tavo kelias
Te buna šventine šita diena’’.