… už bemieges nakteles, kai supo ne lopšelis, ne mėnulio
laivelis, o Tavo šiltas glėbys, — prašau Tau dangiškos
palaimos ir ramybės suteikiančios laimę…
… už rūpestėlių naštą prie sergančių lovelės, kai gydė
ne vaistai, o Tavo geras žodis, — prašau Tau dangiškos
sveikatos ir tvirtumo ilgaamžiškumo kelyje…
… už atsidavimo kibirkštį, kuri buvo kaitresnė už didžiausią
laužą, — prašau Tau artimųjų meilės ir globos,
kuri lietųsi tarsi dangiški lietūs…
Apkabinu ir džiaugiuosi, kad Tave turiu, Močiute.
eiliuota
***
Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto…
Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume…
Tu ateini iš ilgesio platybių krašto,
apkloji liūdintį sušildančia skraiste;
Ir norisi, kad jie – nebylūs žodžiai,
tūnoję mano viduje, pasiekt pasaulyje
jautriausią širdį; Ir, kad išgirstum –
Aš myliu Tave.
***
Be Tavęs nebūčiau gimęs,
Jei ne tu – nebūt manęs.
Vien dėl to labai dėkingas,
Tau esu, Mamyt, iš ties.
***
Mamyte, mama, mama
Šaukiu tave vardu,
Tu nuostabioji mama
Geriausia iš visų.
Tu plaukus man šukuoji,
Rengi mane gražiai.
Aš myliu tave tokią,
Kokia visad buvai.
Bet aš gi jau užaugau
Iš tų mažų dienų,
Nereikia manęs rengti,
Nereik šukuot plaukų.
Vistiek aš tave myliu,
Mylesiu amžinai.
Juk tu mamyte mano,
O mes tavo vaikai.
***
Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama, tarp margų gėlių,
Tu šviesi kaip saulė, kaip rytų aušra,
už Tave pasauly geresnės nėra!!