Jūs svajojot ir augot skirtingai, bet gyvenimas suvedė Jus.
Ne į jūsų pasaulį svajingą, bet į paprastus, mielus namus.
Ir dabar praeities Jums negaila, kaip negaila svajonių senų.
Jūs sukūrėte didelę meilę iš gražiausių jaunystės žiedų.
Tad dalinkitės Judu vargus ir to džiaugsmo mažytę dalelę,
Viską viską dabar jau perpus – visą ilgą gyvenimo kelią.
eiliuota
***
Gal pasakų Karaliai barstė debesynuos sniegą,
Kai meilės angelai plasnojo virš širdžių…
Tarytum rožių žiedlapiais baltais
svajonių vėjas Jums išpuošė gyvenimo kelius.
Laimingi būkit savo meilės dieną lyg Karaliai…
Nėra didesnio žemėj turto, negu radot Jūs.
Branginkit vienas kitą nuolat ir mylėkit amžiais!
Dovanotą laimę laikykit amžinu turtu.
***
Gyvenimas dviese – subtilus muzikos instrumentas, be to – styginis.
Neįtempsi – neskamba, pertemsi stygas – nutrūksta.
Viskas turi būti gerai sustyguota.
***
Dabar jau AŠ po truputį išnyks. Liks MES. Tas žodis ir gilesnis , ir tauresnis. Jo turinys didės ir augs kartu su metais. Bet ne savaime augs. Kiekvieną dieną reikės ką nors į jį įdėti. Įdėti žmogiško žvilgsnio, širdies, minčių, ir gyvenimiškosios išminties, norint, kad MES skambėtų kaip skaidrus indas iš kurio gėrėt už pirmąjį tos dienos tostą.
Būkit laimingi!
***
Sukūręs šeimą tvirtas būk
Lyg ąžuolų žalia giria,
Nes uošvienė Tave išplūs
Ir uošvis neužtars varge…
Paėmęs žmoną, geras būk,
Nes Tavo priesaika duota,
Kad negalėsi jaunas dūkt,
Kad Tavo laimė surišta.
Žinok, laikysi tris kampus
Vaikais, žmona ir uošviene…
O kai ketvirtas kampas grius
Tuomet Tave mes guosime.
Jaunystės vyriška dvasia
Iš vyrų neatimama!