Kartais atrodo, kad esame svarbūs, nes mūsų burnos kelia triukšmą, juda mūsų kojos ir rankos. Manau, mes mažai ką reiškiame ir esame pasmerkti pavirsti puvėsiais, paskui dulkėmis.
Bernard Webler, „Angelų imperija”
Velykų bobutė po miestą skrajoja
Ridena ji margučių šimtą,
Velykų rytas – už lango švinta!
***
Terasos