Mama – Tu kelrodė žvaigždė, kuri teisingus mums kelius parodo. Tu – mūsų meilė, sąžinė, garbė – Tu – obelis pavasarinio sodo… Mes širdy, tarsi sąžinę, Tave jauną ir gražią nešam… Ir be galo norim visi į Tave gerumu būt panašūs!
gražūs žodžiai mamai
***
Te sekundės Jūsų nušvinta minčių aušroje,
Te minutės nubėga svajonių takais.
Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje,
Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais.
Te savaitės Jūsų klega su brangiais draugais,
Tegu mėnesiai prabyla permainų balsais.
Tegu metai Jūsų kvepia pergalių žiedais,
Te gyvenimas lyg knygoj susirašo sakiniais –
Nuoširdžiais, prasmingais ir darniais…
***
Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties,
švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
ir motiniška ašara išnyksta vystikluos,
na, štai ir susitikot gyvenimo keliuos.
***
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai!
Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk Mamyte
Laimingi būsim, patikėk!
***
Augink mane, mama.
Medinėje pirkioj…
Augink mane tokią, kad medžiai aplinkui
braškėtų ir linktų. Teisingą auginki.
O jei neužaugsiu, – auginki dar kartą…