Šiandien kaip niekad man labai sunku Jums tarti šiltą žodį ir laišką parašyti. Nors dienos, metai bėga, skolinga vis lieku, O reiktų susitikti, padėkoti ar bent atsiprašyti!.. Už juoką pamokoj, kai susikaupusi tylėjot, Ar peštynes be priežasties koridoriaus gale. Kad paprasčiausiai mus visus mylėjot Ir glostėt galvas, būdavot šalia. Kad privertėm supykt ir balsiai išsilieti, Kai nuo išdaigų leipdavom juoku. Už išvykas drauge ir saulę pasakoj, kuri pro langą švietė, Už džiaugsmo minutes, užplūdusias anuo laiku… Dėkoju šiandien, tikiuosi Jus sutikti – Pasikalbėti, išsilieti, skolinga nebelikti!..

Skaityti toliau

Daugiau jau nekvies Jus skambutis rytais, Į pamokas jau neskubėsit. Ir greit, išsiskyrę su savo draugais, Gyvenimą naują pradėsit.

Skaityti toliau

Prisimink, kaip mokyklon nedrąsiai Tu atbėgai su puokšte gėlių… O nuo šiandien jau niekas į klasę Nebekvies, nebešauks varpeliu…

Skaityti toliau

O Jūs skubat, Pašėlusiai skubat užaugti, Kad nemokytų nieks ir nebartų, Nors ir žinot, jog daug ką paliekat Už simboliškų pasakos vartų.

Skaityti toliau

Jaunyste, paukšte mano, Jaunyste išdidi! Keliesi tu į erdvę Krenti ir vėl skrendi. Plasnok drąsiau, jaunyste, Virš liūnų, akmenų! Žinok, tik tas nekrinta, Kas gimė be sparnų.

Skaityti toliau