Jau per vėlu skaičiuoti – kas daugiau suklydo kartų
Jau nebereikia atsiprašymo veiksmų, –
pats laikas versti naują lapą
Ir eiti savo gyvenimo taku.
Jau per vėlu skaičiuoti – kas daugiau suklydo kartų
Jau nebereikia atsiprašymo veiksmų, –
pats laikas versti naują lapą
Ir eiti savo gyvenimo taku.
Tu man nuostabiau už viską sušvytėjai
Tad nekeiki, neminėk blogai
Pralėks traukinys mano greitai kaip vėjas
Kaip tie nesugrįžę laikai
Ką vakar mylėjau – pro šalį praėjo
Kraupi nežinia prieš akis.
Mes – ne viena būtybė. Mudu klydom.
Tai kas, kad meilė mudviejų – viena.
Nuo šios minutės niekad savo ydom
Tavęs nebeapsunkinsiu, gana.
Nors vienas jausmas valdo mus abudu,-
Per daug mes turim skirtingų bėdų :
Jos gal nesunaikina meilės grūdo,
Bet atima tiek laimės valandų.
V.Šekspyras
Aš negrįšiu
Vėl ateini tu pas mane sapnuos
Meldi sugrįžti… Tačiau kam ?
Juk nieko mes nesugrąžinsim,
Išbarstę meilę laiko sūkuriuos.
…Sapnuos tiek daug gėlių,
Baltų baltų ir kvepiančių…
Ir klūpi tu tarp jų …
Sugryžti ? Ne, nebegaliu.
Atleisk, aš negaliu sugrįžti
Ir būti tavo amžinai
Atleisk, nebegaliu sugrįžti
Nors ir pati kenčiu labai.
Kokia skaudi šią naktį pilnatis
Į šventą upę brenda nuodėmingos eglės
Nėra kaltų, arba visi kalti
Kad lūžo meile pažymėtas medis
Na ir gerai, kad palikai mane
Juk kiekvienam tiktai po vieną saulę duota
Galbūt vėliau ir mano širdyje
Kas nors įpūs ugnelę naują
Dabar nereikia nieko
Patylėk!
Nėra kaltų arba visi kalti
Palieka žingsniai tiktai aidą kitą
Virš medžių spindi skaudžiai pilnatis.