Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
jubiliejus
***
Dar daug švelnaus anūkų linksmo juoko.
Daug daug sveikatos,laimės,ištvermės.
Tau linkim ir ateiname švelnumo pasimokyt.
Ir žiedus dovanojam iš širdies…
Su jubiliejumi.
***
Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros
Ir pavasariniai vėjai šilti,
O gyvenimas primena pasaką –
Pasiklystume žemės glėby,
O gyvenimas ima lyg duoklę
Mūsų juoką, svajones džiaugsmus.
Ir kaip skolą nemokamai dosniai
Suskaičiuoja, dabina metus.
***
Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas, ir nueitų kelių graži rimtis.
Tai, kas praėjo, kas jau buvo – kaip praeitis, dovana arba lemtis.
O laikas eis … Vėl neš dienų margumą, vėl sielą ir ugnim, ir vandeniu bandys
Na ir tegul. Kas stiprūs – eina tiesiai.
O būsimieji metai tegul būna tų, jau praėjusių, brandus ir ilgas tęsinys.
***
Vėl žvalgomės aukštyn, į savo žvaigždę
Vėl neriame gilyn į darbo sūkurį apsvaigę
Vėl bandome pakilt nuo juodo būtinybės stalo
Ir tarsi gimstame iš naujo :
Svajonei
Pareigai
Kūrybai
Meilei.