Į vyno statinę įkrito pelė. Pro šalį bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia! – maldauja pelė. – Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu… – apsilaižydamas pasakė katinas. – Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it jau urvelyje. Katinas pradeda gėdinti: – O ką tu esi pažadėjusi? – Katinėli, niekada netikėk išgėrusiomis damomis! – pamokė pelė.
Pakelsime taures už tai, kad ir išgėrusios damos ne visada tikėtų katinėliais.