Jei mylėdamos kenčiame – mylime per stipriai.
Norwood Robin „Moterys, kurios myli per stipriai”
kai meilė skaudina
***
Kodėl kai myli, jauti ir skausmą ? Kai persekioja mintys juodos, baimė jį prarast ? Kodėl, kai jausmas turėtų suteikt sparnus, jis bloškia žemyn ir trypia, trypia svajones …
***
Daužos durys – Varstos langai – Amžina tamsa, saldūs kerai. Čia laiko nėra, jis tarytum sustojęs, nors tiesa Tavim abejojęs… Žvarbus lietus, šaldo jausmus… Lango stikle matysiu Tave… Juodoj tamsoj žvaigždės žibės, vaško šiluma per kūną nubėgs… Ir sustingęs kraujas drebėti pradės… Nepamirštamų akių grožis raudonoj nakty melą atspės… Paibaigs ir vėl prasidės…