Balta snaige pavirtus Laimė tarė:
– Priglausk mane, kaip kūdikį, žmogau,
Sušildyk mano tolimesnį kelią
Ir nepamiršk, kad aš esu – prašau…
Bijai, kad veikiai aš ištirpsiu,
Bijai tamsuolės užmaršties?
Niekai- svarbiausia, kad atmintum
Kad ištirpau aš dėl Tavos širdies.