Niekada neužmik nepasakęs – labos nakties, niekada neišeik prieš tai nepasakęs – sudie.. Jei ant tavęs supyks, nenueik nuleidęs galvą, o iškėlęs ją – atsiprašyk.. Niekada nesakyk – nenoriu tavęs matyti, o geriau ilgai žiūrėk į akis ir nieko nepasakęs nueik.. Nebijok pasakyti ačiū – tėvams.. Atsiprašau – draugams..
Myliu tam, kurio pasiilgai.. Juk šie žodžiai priverčia nusišypsoti ar pravirkti, jie kiekvienam suspaudžia širdį…
kas yra meilė
***
Mes ateiname į gyvenimą per meilę, gyvename ir kuriame iš meilės, išeiname taip pat jos pakirsti. Ir liudna tam, kas gyvenime nepatyrė šio švento jausmo. Liūdna tam, kuris nesutiko savo antrosios puselės. Nors akimirkai…
***
Jai tu girdi gėles dainuojant.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.
***
Meilė! Kiek telpa šiame žodyje! Čia ir švelniausias odos glotnumas, slaptingiausias sielos virpesys, elementariausias troškimas turėti šeimą.
***
Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti.
Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai būna tavieji:
Tirpti ir būti bėgančiu upeliu, kurs savo melodiją nakčiai čiurlena.
Justi per didelio švelnumo skausmą.
Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę;
Ir plūsti krauju noriai ir džiaugsmingai.
Pabusti auštant sparnuota širdim ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
Ilsėtis vidurdienio valandą ir atsiduoti mintyse meilės ekstazei;
Grįžti namo vakare dėkingumo sklidina širdim;
Ir užmigt su malda už mylimąjį savo širdyje ir pagyrimo giesme savo lūpose.