Kūčių stalas…šienas…paplotėliai… viskas – lyg vaikystė gimtų antrąkart. Tik dabar prie šito stalo tenka jau lemtingą žodį man ištart. Nebėra gyvųjų tarpe tėvo, kurs, sulaužęs paplotėlį, tardavo: -vaikai, paplotėlis šitas – Kristaus ženklas – lai išlieka jums širdy ilgai. Ir dabar, po šitiek metų, tuos žodžius nešioju aš širdy, ir, atrodo, kad tėvelio žodžiai buvo gal tik vakar ištarti.
kūčių palinkėjimas
Kūčių sveikinimas
Susėdę prie žvakės liepsna nušviesto Kūčių stalo – nusiraminkime
Pažiūrėkime vienas į kitą, nusišypsokime
Prisiminkime tai, kas buvo gera, o kas buvo negerai – tegul užsnigs balta sniego puta.
Tegul tai ir bus mūsų malda – širdžių malda – kuri sujungia ir neišskiria …