Lai mudviejų dienos būna amžinos.
Mano alsavimas ir tavo alsavimas sako: lai amžinai tęsias mudviejų dienos žemėje, lai amžinai gyvena mūsų tauta. Mudu kartu būsime kaip vienas ir drauge žengsime keliu, protėviai laimina nuostabiausią mūsų kelionę.
linkėjimas
***
Tai tik pradžia.
Mudviejų laukia atradimo džiaugsmas, nesibaigiantis pažinimas, mielos staigmenos ir artimo draugija. Kartu pasieksime daug daugiau, negu mudviem pavyktų atskirai. Tiek daug galime vienas kitam duoti. Tai nepaprasta.
***
Būkite verti savo meilės prisipažinimų visą gyvenimą. Branginkite vienas kitą tuomet, kai Jūsų nesuprastų niekas kitas žemėje. Atleiskite nesusipratimus, kurie užplūsta pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Sugebėkite išklausyti vienas kito net labiausiai prislėgti ištuštėjusios dvasios. Taip kaip negali žemėje gyventi įsimylėjėliai vienas be kito, taip negalėkite praleisti nė vienos dienos be savo šeimos. Te Jūsų troškimas, padaryti gyvenimą laimės šaltiniu, užlieja Jus gerumu, atsidavimu ir pasitikėjimu. Remkitės vienas į kitą ir tapsite laimingiausia žemėje šeima, tuo pačiu įrodydami, jog meilė nenugalima, jog meilė amžina.
***
Jūs gimėt kartu ir kartu būsit visada.
Jūs būsit kartu, kai balti mirties sparnai išblaškys jūsų dienas.
Taip, jūs būsit kartu netgi nebylioj Dievo atminty.
Tačiau tegu lieka ir erdvės tarp jūsų,
Ir tegu tenai šoka dangaus vėjai.
Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskit pančiais:
Geriau tebūna jinai jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus.
Pripilkit vienas kitam taures, bet negerkit iš vienos.
Atlaužkit viens kitam savo duonos, bet nekąskit tos pačios riekės.
Dainuokit ir šokit kartu ir džiaukitės, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras,
Kaip po vieną yra ir liutnės stygos, nors virpa ta pačia muzika.
Atiduokit savo širdis, tik ne vienas kito nuosavybėn.
Nes tik Gyvenimo ranka gali valdyti jūsų širdis.
Ir stovėkit kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes juk šventovės kolonos stovi atskirai,
O ąžuolas ir kiparisas neauga viens kito šešėlyje.
***
Už tai, kad gimei šito amžiaus antroj pusėj,
Už tai, kad esi, kad graži ir laiminga būsi,
Už tai, kad dar laukia daugybė nežinomų miestų,
Už tai, kad negandos tavęs niekada nepaliestų,
Už tai, kad vakar – nublukęs žaisliukas vaikystė,
Už tai, kad tau leista ilgėtis, tikėti ir klysti,
Už tai, kad kažkas pasitiks, iš nuostabos garsiai sušukęs,
Už tai, kad migla – rūkas, meilės žydėjimas tirštas,
Už tai, kad sidabro šviesos tu kaip saulės šviesos nepamirštum,
Už tai, kad nukrinta variniais kaštonais rugsėjai –
Taip netikėtai, atvirai ir tauriai,
Lietus iškėlė
Pilną skambią taurę . . .