Aš lig šiolei dar nesupratau
kodėlei niekaip negaliu atleisti tau
už netikėjimą už baimę už deja
tą visą graužatį kur slypi manyje
ak meile į tas pievas į laukus
kur laukia mūsų prieglobstis jaukus
jau niekas mūsų nenuves deja
nes graužatis ta slypi manyje
prie jūros gaudžiančios krantų
abudu mes vienodi aš ir tu
laimingi esam mano meile bet deja
nerimsta graužatis ta manyje
Atleisk,kad as tavim tikejau…mylejau taip,kaip as mokejau…Dabar tariu as tau sudie ir as prasau-neskaudink man sirdies…
Kai asaros uztvindo melynas akis ir nieks nepasakys, kad mano meile niekad jau negris ir liks pasaulis praeity, tol, kol ta asara sirdy paskes toli toli toli…
As nezinau ko liudi mano siela. As nezinau kas paverge mane. Man be taves gyventi nebemiela,man be taves pasaulio nebera..