Tu taip gerai prisimeni tas dienas:
Tą dieną, kai jis pirmą kartą pajudėjo po širdimi,
Tą dieną, kai jis pirmą kartą pažvelgė tau į akis
Tą dieną, kai jis ištarė – mama.
O paskui tu atsimeni, kai jis žengė, laikydamasis į tavo ranką primuosius žingsnius, kai drauge su juo pravėrei mokyklos duris. Labai gerai prisemeni, mama , jo virpančia rankute parašytą pirmają raidę, o baigus mokyklą – šypseną ir savarankišką “AŠ”.
Tai jo gyvenimas, o tavo, mama, brangiausios ir niekuomet nepamirštamos laimės akimirkos, kurios užpildė tavo dienas.
Ir štai ši diena – Jis pats kuria šeimą. Aš matau tavo ašaras, mama! Bet ko tu liūdi!? Tai laimė, nes juk pati išvedei jį į patį teisiausią kelią…
mamai
***
Juk kūdikio verksmas – gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas – mamos šypsena.
Ir miego naktys netenka reikšmės,
Kai kūdikio lūpos „Mamyte” šnabždės.
***
Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
tu jo dėka – mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
stiprybės laimės ir sveikatos,
naujos gyvybės susilaukus.
***
Tau mama-mieloji,vienintele
Gražiausioji ir brangiausioji-pavasario gėlės –
Tau- vėjo šiurenimas ir švelniausi žodžiai
Ačiū, kad myli-gerą ir blogą,
Švelnų ir piktą vaiką,
Kad aklinoj tamsoj randi,
Paguodos ir atjautos gėlelę.
Ačiū, kad esi.