Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
mamai
***
Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki
Švelnius žodžius į ausį savo vaikui.
Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi
Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai.
Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki
Ant savo rankų spurdantį mažylį,
Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali
Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.
***
Augink mane, mama.
Medinėje pirkioj…
Augink mane tokią, kad medžiai aplinkui
braškėtų ir linktų. Teisingą auginki.
O jei neužaugsiu, – auginki dar kartą…
***
Mamai
aš mažytis, o gal mažytė
aš po tavo širdim gyvenu
aš dar nieko nemoku prašyti
aš tiktai dar gyvent ateinu
tu girdi?
plaka mano širdelė
aš iš tavo svajonių, sapnų
greit jau, greit aš galėsiu, mieloji,
pasisupti ant Tavo delnų
lyg pro šydą regiu Tavo veidą
Tu siuvi man dailius rūbelius…
jei suklupsi, Tave aš pakelsiu
Tau padėsiu nudirbt darbelius
Tau ir man sodo obelys šlama
saulė tiesia rankas auksines
aš matau Tavo šypseną, mama,
ir prašau…
Tu sulauki manęs.