Žibučių puokštę mėlyną,
Nešu tau išdidžiai
Nes Tau, mano Mamyte,
Šiandien visi gražiausi žiedai…
Žibučių puokštę mėlyną,
Nešu tau išdidžiai
Nes Tau, mano Mamyte,
Šiandien visi gražiausi žiedai…
Kai pabunda pirmas žalias daigas, pažadintas paukštelio
Kai išsprogsta pirmas pumpuras, pabučiuotas saulės
Tada ir aš bėgu pas tave, Mamyte, pabūt kartu ir pasidžiaugti
Pavasariu, gyvenimu ir tuo, kad Tave dar turiu…
Tu esi
Tu esi ta, pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi..
Ir vidurnaktį vėsų užkritusi,
Ant žiedo raselė esi..
Tu esi ta pavasario upės srovė,
Gaivalingai drąsi,
Ir gegutė klevelin įtūpus,
Ir šlaito žibutė esi..
Tu esi ta lauko vyturėlio
Suvirpus giesmelė garsi..
Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus
Ievos viršūnėlė esi..
Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis
Ir jos lobiai visi.
Visos pasakos, visos legendos,
Visi padavimai esi..
Tu esi ta bekraštė melynė,
Pražydus šventam ilgesy,
Ir širdy išnešiota tėvynė,
Ir džiaugsmas ir laimė esi!
Tu, Mamyte, kaip saulytė. Aš paruošiu Tau kavytę, Dovanosiu daug gėlių, Pasakysiu,kad myliu!