Vėl žvalgomės aukštyn, į savo žvaigždę
Vėl neriame gilyn į darbo sūkurį apsvaigę
Vėl bandome pakilt nuo juodo būtinybės stalo
Ir tarsi gimstame iš naujo :
Svajonei
Pareigai
Kūrybai
Meilei.
mamytei
***
Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
***
Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki
Švelnius žodžius į ausį savo vaikui.
Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi
Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai.
Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki
Ant savo rankų spurdantį mažylį,
Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali
Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.
***
Augink mane, mama.
Medinėje pirkioj…
Augink mane tokią, kad medžiai aplinkui
braškėtų ir linktų. Teisingą auginki.
O jei neužaugsiu, – auginki dar kartą…