Vėjas švelniai glostys mano plaukus, saulė tyliai glamonės pėdas nueinančias. Čia šilta, gera ir ramu, ir nėra jokių piktų minčių. Ateik, pabūk su manimi kartu čia, ant stogo. Sėdėsim kartu ir žiūrėsim, kaip dailininkas ruduo dažo pasaulį meilės spalvomis. Meilės spalvos tau per ryškios ? Paversim jas draugyste. Arba blankstančiu prisiminimu, kurį užklos žiemos patalas.
meilė
***
Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė… Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė… Privertei mane per daug tavęs pasiilgti…
***
Patikėsiu – Jei atneši saulę ant delnų, Jei suprast mane mokėsi, Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu, Jei nusišypsosi – patikėsiu…
***
Tu nepyk, kad mano lūpose žodžių per maža,
Kad tylėjimą mėgstu ir aš,
Ir atmink, kad ne lūpose meilė tikroji,
Liepsnoti be žodžių juk gali širdis.
***
Kol saulė dar nenusileido,
Kol dar širdis pilna liepsnos,
Mielasis, man reikia tavo veido,
Ir balso tavo, lyg dainos!