Per pievas, kvepiančias medum,
Nešu tau savo meilės puokštę
Priimk ją, saugok ir brangink,
Ir savo puokštę man priskink…
Per pievas, kvepiančias medum,
Nešu tau savo meilės puokštę
Priimk ją, saugok ir brangink,
Ir savo puokštę man priskink…
Tu man nuostabiau už viską sušvytėjai
Tad nekeiki, neminėk blogai
Pralėks traukinys mano greitai kaip vėjas
Kaip tie nesugrįžę laikai
Ką vakar mylėjau – pro šalį praėjo
Kraupi nežinia prieš akis.
Bet kam kalbėti :” tu atleiski man”
Tai aš kalta, kad pamilau tave
Tai paskutiniai žodžiai – būk laimingas
O kai sunku bus, prisimink mane…
Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada,
Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda.
V.Šekspyras
Kaip man prailgsta pilko kelio juosta
Kaip aš nenorom traukiu į namus
Kaip mintyse skaičiuoti nusibosta
kiek mylių begalinių skiria mus.
V.Šekspyras