Dabar ne taip man šviečia saulė, dabar be galo liūdna man…
Oi, kaip sunku plačiam pasauly mylėt ir būti mylimam…
Dabar ne taip man šviečia saulė, dabar be galo liūdna man…
Oi, kaip sunku plačiam pasauly mylėt ir būti mylimam…
Bučinyje kartu pasvajokime abu.
Lyg linksmieji birželiai svyruokim nuo vėjo.
Jei draugaut, tai tvirčiau, jei mylėt, tai karščiau,
Negu buvo pamilęs Romeo Džiuljetą…
Tu man sakai jog mirštam, o aš sakau jog dar jaučiu.. Tu man sakai jog šąla pirštai, o aš sakau natūralu.. Tu man sakai jog tylim, o aš sakau jog dar rėkiu ir darsyk baisiai nusivylęs tu išskrendi į šviesą sidabro keliu…
Nenoriu tavęs melu suvilioti,
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mano žodžiuose skambėtų
Tik tiesa, gimus širdyje.
Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus
Niekas mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus…