Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas …
Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu”
Tai bus geriausia man paguoda.
meilės eilės
***
Sugiedojo gulbė giesmę, nuplansojo dangumi
Pasiliko meilės aidas ir lipni gėla širdy.
***
Rodos, taip paprasta statyti gyvenimą.
iš kasdienių rūpesčių,
iš mažyčių džiaugsmo grumstelių,
iš abipusės meilės sulipdyti nepajudinama tvirtovė.
Rodos, taip paprasta gyventi,
kai šalia jauti mylimo žmogaus alsavimą,
kai liūdesio akimirką turi gyvenimo draugo petį, už kurio gali pasislėpti ar išsiverkti skausmo akivaizdoje,
kai girdi savo širdies aidą kito žmogaus širdyje!
Rodos, taip papratsa zengti per gyvenima, susikibus uz ranku –
i bendra ateiti,
i bendra tiksla,
i viena svajone…
Rodos, taip lengva gyventi, zinant tukstanti ir viena zodi, ir visi jie yra – MYLETI…
Bukit laimini ir amzinai mylekit vienas kita!
***
Neišeik – liūdnos akys ir vėjas.
Neišeik … Aš tavim gyvenu.
Tik pavasaris dingsta atėjęs
Neišeik…
V.Spudas
***
Tu nebūki kaip atviras laiškas
Gal manai, tas kelionėj padės ?
Visi perskaitys ir bus aiškūs
Tavo žingsniai ir lobiai širdies.
Širdimi tu kiekvieno negundyk
Oi, pravirksi, kam šitaip darai…
Atsimink, jog į atvirą širdį
Daug kas spjauna taip pat atvirai.