Tu man nuostabiau už viską sušvytėjai
Tad nekeiki, neminėk blogai
Pralėks traukinys mano greitai kaip vėjas
Kaip tie nesugrįžę laikai
Ką vakar mylėjau – pro šalį praėjo
Kraupi nežinia prieš akis.
Tu man nuostabiau už viską sušvytėjai
Tad nekeiki, neminėk blogai
Pralėks traukinys mano greitai kaip vėjas
Kaip tie nesugrįžę laikai
Ką vakar mylėjau – pro šalį praėjo
Kraupi nežinia prieš akis.
Bet kam kalbėti :” tu atleiski man”
Tai aš kalta, kad pamilau tave
Tai paskutiniai žodžiai – būk laimingas
O kai sunku bus, prisimink mane…
Žinau, negrįš praėjusios dienelės,
Žvaigždėtos naktys, pasaka graži
Tau kitos akys, kitos lūpos šypsos
Bet pasakyk,- kodėl tu toks esi ?
Paguosk mane, išbark mane,
Mylėk ar nemylėk.
Tik neužgesk, tik nenutilk, tik būk, alsuok, kalbėk.
Kitų nėra. Tik tu, vien tu.
Tikėk ar netikėk.
Bet būk šalia,
Bet būk kartu.
Jonas Mačiukevičius
Šiąnakt beldė į langą man sniegas,
Šiaip baugu, o kodėl – nežinia,-
Gal ir tu naktimis neužmiegi
Kada sielvartas slegia mane.
Gal klajoji iš kampo į kampą,
Su širdim neramia, nesmagia,-
Atskirai – mūsų mintys sutampa,
Tai kodėl nesutampa drauge ?
Valerija Valsiūnienė