***

Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskite pančiais: geriau tebūna meilė jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus.
Pripilkit vienas kitam taures, bet negerkit iš vienos.
Atlaužkit vienas kitam duonos, bet nekąskite tos pačios riekės.
Dainuokit kartu ir džiaukitės, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras, kaip po vieną yra ir arfos stygos, nors virpa ta pačia muzika.
Atiduokit savo širdis, tik ne vienas kito nuosavybėn, nes tik Gyvenimo ranka gali valdyti Jūsų širdis.
Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito, nes juk šventos kolonos stovi atskirai, o ąžuolas ir liepa neauga viens kito šešėlyje…

Is filosofo ir pranaso Kalilio Dzibrano knygos.

Skaityti toliau

***

Rodos, taip paprasta statyti gyvenimą.
iš kasdienių rūpesčių,
iš mažyčių džiaugsmo grumstelių,
iš abipusės meilės sulipdyti nepajudinama tvirtovė.
Rodos, taip paprasta gyventi,
kai šalia jauti mylimo žmogaus alsavimą,
kai liūdesio akimirką turi gyvenimo draugo petį, už kurio gali pasislėpti ar išsiverkti skausmo akivaizdoje,
kai girdi savo širdies aidą kito žmogaus širdyje!
Rodos, taip papratsa zengti per gyvenima, susikibus uz ranku –
i bendra ateiti,
i bendra tiksla,
i viena svajone…
Rodos, taip lengva gyventi, zinant tukstanti ir viena zodi, ir visi jie yra – MYLETI…
Bukit laimini ir amzinai mylekit vienas kita!

Skaityti toliau

***

Turime sutikti su tuo, kad Meilė įsipina į likimą. Jeigu likimas nesuskaldo Meilės, nugali žmogės. Kartais žmogaus gyvenimas būna per trumpas Meilei. O kartais priešingai: žmogaus meilė būna per trumpa Gyvenimui. Kiekvienam žmogui suteikta galimybė kažkiek gyventi ir kažkiek mylėti…

Skaityti toliau