Tu esi
Tu esi ta, pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi..
Ir vidurnaktį vėsų užkritusi,
Ant žiedo raselė esi..
Tu esi ta pavasario upės srovė,
Gaivalingai drąsi,
Ir gegutė klevelin įtūpus,
Ir šlaito žibutė esi..
Tu esi ta lauko vyturėlio
Suvirpus giesmelė garsi..
Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus
Ievos viršūnėlė esi..
Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis
Ir jos lobiai visi.
Visos pasakos, visos legendos,
Visi padavimai esi..
Tu esi ta bekraštė melynė,
Pražydus šventam ilgesy,
Ir širdy išnešiota tėvynė,
Ir džiaugsmas ir laimė esi!
meilės žodžiai
***
Tyloje aš girdžiu Tavo balsą, O balse aš girdžiu Tavo tylą, Šitaip sielos dvi šoka valsą, Šitaip širdys dvi prabyla.
***
Meilei pakanka meilės… ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum… ir kas atspės, kur jos daugiau: jaunųjų glėbyje, senukų vienatvėje, ar vienuolio tikėjime?..
***
Turime sutikti su tuo, kad Meilė įsipina į likimą. Jeigu likimas nesuskaldo Meilės, nugali žmogės. Kartais žmogaus gyvenimas būna per trumpas Meilei. O kartais priešingai: žmogaus meilė būna per trumpa Gyvenimui. Kiekvienam žmogui suteikta galimybė kažkiek gyventi ir kažkiek mylėti…
***
Meilė siunčia daug iššūkių įsimylėjėliui. Jos išbandymai yra kruvini ir žiaurūs, tačiau vaisiai saldūs ir palaimingi. Meilei nesvarbūs tikėjimai, nes ji pati sau tikėjimas. Ji nepripažįsta titulų, nes nėra aukštesnio titulo už pačią meilę.