***

Būk apsvaigęs nuo meilės, nuo viso gyvenimo meilės!. Galbūt ir tas didysis stebukladaris Gyvenimas, apsvaigintas meilės kerų, žarsto aušras, siunčia vėjus ir audras, pasivertęs paukščiu, sklando virš mūsų kviesdamas mintimis pakilti į Dangų.

Skaityti toliau

***

Kai rytas varvantis aukso lašais
Norėjo paliesti man miegančiai skruostą.
Pabudus išvydau, kad savo laiškais
Nubėrei visą vaivorykštės juostą.
Tuose laiškuose sudėjęs buvai
Neapsakomai trapų vasaros jausmą
Net mėlyną rožę man nupirkai
Kad pajusčiau krūtinėje džiaugsmą…
Kaip gaila, kad vasara baigės staiga
Ir mėlynos rožės tikriausiai jau vysta,
Bet laiškas tavasis ryto rasa
Dar kartkartėm vasaros skoniu pražysta.

Skaityti toliau

***

Aš ilgokai žavėjaus žvaigždėm
Ir kentėjau nuo spindulio šalto.
Švelnumu pasibeldei širdin,
Ir nuo šiol tau vienam ji atverta.

Skaityti toliau

***

Jei myli – skambinki per dieną 100 sykių, tu šauki į ragelį ir šnabždėki tykiai, aistra tu žmogų mylimą svaiginki, maldauk, žadėk, grasinki ir užginki alsiai lūpas ir akis, kai jos kalbės, kai nieko nesakys ir kaklą liemenį tu surakinki rankom – te praregi akli te regintys apanka, mylėki taip lyg tūkstančiai mirčių. Tavęs čia pat jau laukia laikas tuoj sustos, mylėki taip, kaip – nieks niekur niekados.

Skaityti toliau

***

Tau norėčiau būti vėju, kad galėčiau glostyti Tau plaukaus,
Saulėje mirgančia lapų žaluma, kad teikčiau Tau ramybę ir grožį.
Nuostabiu oro aromatu po lietaus, kuriuo Tu mėgautumeis…

Skaityti toliau