Už nušvitusį Tavo veidą, šypseną, šypseną, šviečiančias akis, gerumą, ramybę, kantrybę… Už tai, kad užauginai mane… Myliu Tave už tai, kad kartu padėjai nugalėti visas ligas. Myliu Tvae už fantastiškus gimtadienio tortus, kuriuos tik Tu viena tokius moki iškepti. Už pirkinius, kurių kiekvienas kupinas energijos ir širdies, išmonės ir originalumo…
Už tavo rūpestį, kai man reikia pagalbos, ačiū už visokia nuotaika kupinus telefono skambučius, kuriais neleidi apie save pamiršti. Už fantastiškas gimtadienio dovanas. Ačiū už saulėtas vasaras Palangoje (pasiilgstų jų) už tai, kad palaikai ir stengies suprasti mane. Ir už viską, viską, viską ką stengies iš meilės daryti dėl manęs!
Už ką aš Tavęs nemyliu? Už pyktį, už tai, kad garsiai ir agresyviai šauki, būni abejinga, apatiška, tik pusiau gyva…, už tai, kad esu viena. Bet tai, dėl ko aš Tavęs nemyliu, ištirpsta tarp tų gerų bruožų, už kuriuos aš Tave myliu.