Metai…kažką jie nusineša artimą, artimą, Kažką iš širdies paima ir jau negrąžina. Bėga, nubėga kaip rasos per ištiestą šak, kaip gyvas kraujas, kaip ašaros byra nubyra.
Metai…kažką jie nusineša artimą, artimą, Kažką iš širdies paima ir jau negrąžina. Bėga, nubėga kaip rasos per ištiestą šak, kaip gyvas kraujas, kaip ašaros byra nubyra.