Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi!
Kad laiminga būtum, daug nereikia.
Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti.
Tik kažką į kelią išlydėti.
Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti.
Kad laiminga būtum daug nereikia,
Kad tik būtų ką vardu pašaukt.