Už kūčių stalo atsisėsk
su tais, kuriuos tu myli.
Ant stalo lėkštę dar padėk
dėl to, kuris paklydęs.
Jei pasibels jisai – sakyk:
žinojau, kad ateisi.
Tuomet širdim jis pamatys,
kad nemanai jo teisti.
Nuprausk jo veidą ir priglausk,
tuomet apleis jį baimė.
Ant žemės žmogui būt ŽMOGUM –
pati didžiausia laimė.
Už Kūčių stalo atsisėsk,
lėkštučių dar daugiau pridėk.
Šoksime mes tvarte po plytų lietumi. Mums šypsosis kiaulės ir paršiukai keturi, mūsų juoką tvarto aidas atkartos toli toli, šoksime mes dviese po plytų lietumi..