Gyvenimas – nepakartojamas ir toks neilgas,
Jis neša mus kaip trykštanti srovė,
Ir štai plaukai tarsi šerkšnu sužvilga…
Skausmingai ieškai jo tikros prasmės.
Kaip greitai bėga dienos tos ratuotos –
Pripildytos darbų, svajonių ir rimties.
Kasdien tarsi atakon Tu eini kovoti
Už šviesą, gėrį, Žmogų ateities.
Tebūna visos Jūsų dienos gražios
Ir skaisčios lyg pavasario versmė!
Nors valandų sunkių, žinau, vėl bus nemaža.
Dalint save kitiems – gyvenimo prasmė.
mokytojams
***
Be pastangų ir siekių
Kiek toli nuplauksime gyvenimo upe?
Pakrantės minioje taip paprasta pranykti.
Tad raginkim kantrybę
Ir pasiryžimą vaiko širdyje,
Kad per žinių bangas į žydinčių dienų pilnatvę
Jis galėtų nusiirti…
***
Tegul Jūsų išmintis, kūryba,
savitarpio supratimas, pasiaukojimas,
kantrybė puošia Jūsų sielas ir
uždega jose norą dalintis savo
dvasiniais lobiais su mokiniais.
***
Iš Tavo rankų
Išaugęs medis
šaknijas ir skleidžia manyje
Pažinties šakas.
Iš Tavo akių, mokytojau,
Išplaukia debesys,
Apgaubiantys ir lydintys mane
Į pasakų žemę.
Iš Tavo minčių išsilieja žodžiai,
Mano būčiai suteikiantys prasmę…
***
Kai nubyra sidabro raselės
Ir nuvysta čiobreliai laukuos,
Sidabruotas šalnom Jūsų kalias
Atsispindi upeliais plaukuos.
Kasdien į klasę-įprastą ir jaukią,
Kasdien žurnalai, daugel pavardžių
Ir džiaugiatės, kai Jūsų žodžio laukia
Tiek daug smalsių, žvalių akių.
Čia būtų šalta, jei ne Jūsų širdis,
Čia būtų tamsu, jei ne Jūsų mintis,
Čia būtų liūdna, jei ne Jūsų šypsnys,
Skatinantis, giriantis, atleidžiantis.