Miela mama, ar matai, pakilusi šį šventės rytą:
tarsi pavasarį paukšteliai giesmeles meilingas gieda,
džiaugsmingai sveikina ir laimės linki
išaušus tavąją gimimo dieną!
Pažvelk pro langą, ar matai:
žiema, nors dar vis tikisi padžiuginti akis
nežemiško baltumo sniegu,
jau pamažėle traukiasi, neatsilaikius
prieš tavo širdies šilumą galingą,
prieš tavo žavesį ir tobulumą ypatingą!
Panorusi varžytis su tavim grožiu ašra jau kyla.
Tačiau, kaip visada, išvydę tavas akis saulėtas,
auksiniai ryto spinduliai išblėsta-
kur tai matyta, kur girdėta,
kad kas nustelbtų ryto šviesą!
Tegul laimė ir džiaugsmas tave nuolankiai lydi
ir veide šypsena švelni kaip kad gėlė lai žydi,
o išmintis ir protas varžos aiškumu nebent su saule,
svajonės- lakumu panašios į žuvėdros skrydį!
moters
***
Lai gyvenimas būna švente kiekvieną dieną ir tą šventę nuolat lydi stiprūs vyriški pečiai, į kuriuos galėtum drąsiai atsiremti.
***
Saulėtą rytą pamojuokim Saulei, nes ji moteris, Pėdomis paglostykim Žemę, nes ji – moteris.
Nulenkim galvą gyvybei, nes ji – moteris,
Nusišypsokim sau, nes mes – moterys!