Tau mama-mieloji,vienintele
Gražiausioji ir brangiausioji-pavasario gėlės –
Tau- vėjo šiurenimas ir švelniausi žodžiai
Ačiū, kad myli-gerą ir blogą,
Švelnų ir piktą vaiką,
Kad aklinoj tamsoj randi,
Paguodos ir atjautos gėlelę.
Ačiū, kad esi.
motinai
***
Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
***
Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki
Švelnius žodžius į ausį savo vaikui.
Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi
Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai.
Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki
Ant savo rankų spurdantį mažylį,
Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali
Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.
***
Augink mane, mama.
Medinėje pirkioj…
Augink mane tokią, kad medžiai aplinkui
braškėtų ir linktų. Teisingą auginki.
O jei neužaugsiu, – auginki dar kartą…
***
Prasiau klajūno vėjo parašyti
Tau laišką, kvepiantį laukų gėlėm
Padiktavau žodžius, bet jis pakilo skristi
Mintis visas išbarstęs jis lėkė pakelėm
Tada kreipiaus į debesį padangių
Kad tau nuneštų puokštę spindulių
O jis, neperspejęs, išliejo lietų
Ir vel likau nebaigus sakinių
Tad papraščiausiai paėmiau lapelį
Atvėriau širdį ir šiltas rankas…
’’…Te šnara tau, mamyt, žali berželiai,
Te pušys moja tau šaka
Nelengvas, brangi mama – tavo kelias
Te buna šventine šita diena’’.