Mama,
Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina,
vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina.
Pavasaris – gražiausias metų laikas
Sužydi gėlės, atgyja gamta,
O su pavasariu ateina šventė
Pati gražiausia „Motinos diena”
Norėčiau, mama, Tau visas gėlės pasaulio dovanoti,
Nuskinti saulę iš dangaus,
Norėčiau, vien tik Tau širdim šypsotis,
Nėra šioj žemėj už Tave brangesnio man žmogaus.
Kai meilės jausmo apimti
sukūrėt žemiškąjį kūną,
krito žemyn žvaigždė šviesi
ieškodama tėvų švelnumo.
nekalto kūdikio riksme
dangaus palaima nuskambėjo.
nuo šiol privalot būt drauge,
vardan žmogaus, kurį pradėjot.
Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Tu esi reikalinga,
Ne tik mums, bet ir mūsų vaikams.
Lyg paukščiukai aplinkui sutūpę
Tavo meilės kaip duonos vis lauks.
Na ir kas, kad visi mes suaugę,
Savarankiškam metų kely…
Bet Tavų patarimų sulaukę,
Pasijuntam dvasia stipresni.